Jūs esate čia

Mezoterapija

Mezoterapija – gydymo metodas, kai vaistinės medžiagos suleidžiamos į tam tikrus odos taškus. Ji oficialiai pripažinta daugelyje Europos šalių, jos mokoma Prancūzijos medicinos universitetuose. Pagrindiniai gydymo principai: MAŽAI, RETAI, REIKIAMOJE VIETOJE.

Mažai.

Tai reiškia, jog naudojamos nedidelės vaistinių medžiagų dozės. Dažniausiai naudojami absoliučiai nekenksmingi preparatai - vitaminai, mikroelementai, homeopatiniai vaistai, labai retai - nedideli kiekiai įprastų medikamentų.

Retai.

Vaistai leidžiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Palaikomoji dozė kartojama kartą per menėsį, po kelių mėnesių - tik kelis kartus per metus. Taip užtvirtinamas pasiektas rezultatas, neleidžiama procesui progresuoti.

Reikiamoje vietoje.

Vaistai leidžiami tik į tam tikrus taškus, skirtingus kiekvieno susirgimo atveju. Tai gali būti akupunktūriniai taškai, ypatingai skausmingi taškai, specialios taškų kombinacijos konkrečiam susirgimui. Dažnai naudojamas paviršinio odos sluoksnio „apibadymas " (napažas) didesniame, paprastai - skausmingame plote, suleidžiamas labai mažas vaistų kiekis. Procedūras atlieka TIK GYDYTOJAS, nes svarbiausia gydymo dalis vyksta IKI dūrio. Gydytojas turi parinkti vaistus, dūrio vietą, dūrio gylį. Keičiant minėtuosius veiksnius, keičiasi ir efektai.

Pasaulyje mezoterapija dažniausiai naudojama kosmetologijoje, sėnėjimo stabdymo (antiaging) terapijoje, lieknėjimui, sporto medicinoje. Ši metodika puikiai malšina skausmus, stabdo uždegiminius procesus, neleidžia vystytis degeneraciniams, artroziniams pakitimams, maitina, atnaujina audinius, atpalaiduoja raumenų ir smulkiųjų kraujagyslių spazmus.

Mezoterapija sėkmingai naudojama:

  • pradinėms artrozinių susirgimų stadijoms (neleidžia ligai progresuoti)
  • vėlyvoms sąnarių ligų stadijoms - malšina skausmus
  • osteochondrozei (nugaros, strėnų skausmai)
  • tendinitams, bursitams, fascitams
  • mialgijoms, fibromialgijoms
  • esant patempimams, skausmui po didelio fizinio krūvio, traumų, „supūtimo" ir pan.

Mezoterapijos procedūroms naudojamos labai mažos (trumpos ir plonos) adatos, nes vaistai leidžiami tik į odą, skirtingus jos sluoksnius. Galima leisti vaistus pačiame odos paviršiuje (intradermaliai), 2-3mm gylyje „napažo" (daugybinių dūriu metodu) metu, iki 13mm gylyje, tiksliai į skausmingus taškus. Procedūra dažniausiai neskausminga, jautrūs žmonės jaučia lengvą, trumpalaikį dūrio skausmą. Mezoterapijos privalumai - labai mažai traumuoja, nereikia nuskausminimo, nereikia atsistatymo laikotarpio, naudojamas minimalus vaistų kiekis, vaistai pasiekia konkrečiai sergančia vietą, nėra bendrinių pašalinių efektų (vidaus organų pakenkimo, alergizacijos, pripratimo), greitas efektas.