Jūs esate čia

Osteopatija

Osteopatija – tai metodas, kai rankų pagalba koreguojama sąnarių ir raumenų būklė, pagerinama jų funkcija. Daugelį ligų sukelia kūno struktūriniai pokyčiai. Juos pašalinus, organizmas turi galimybę pasveikti pats, be vaistų.

Osteopatija naudojama:

  • Diagnostikai – aptinkamos pirminės skausmo/ligos priežastys, kurios gali būti visiškai ne ten, kur skauda.
  • Gydymui – osteopatija visiškai saugi, nes nenaudojamas grubus „laužymas" („kietos" metodikos). Dirbama su raiščiais, fascijomis, „minkštomis" metodikomis.
  • Būklės gerinimui – radus ligos/skausmo priežastį galima labai sumažinti naudojamų vaistų dozes ar net jų atsisakyti.

Osteopatija būna trijų krypčių:

1. Skeleto – raumenų osteopatija

Veikiama atramos – judėjimo sistema (stuburas, sąnariai, raumenys, raiščiai, fascilijos). Gera alternatyva chirurginiam stuburo ligų gydymui.

Naudinga esant:

  • nugaros skausmams, sąnarių uždegimams, sausgyslių patempimams, kaklo skausmams, nuolatiniams kūno skausmams, operacijų ar traumų pasekmėms, sąaugoms;
  • stuburo, sąnarių ir raumenų sistemos susirgimams (diskopatija, osteochondrozė, skoliozė, tarpslankstinio disko išvarža, ypač radikulopatija);
  • tarpšonkaulinėms neuralgijoms, neuropatijoms;
  • virškinimo problemoms;
  • fascijų elastingumo ir funkcijų sutrikimams (funkcinės restrikcijos);

2. Visceralinė (vidaus organų) osteopatija

Tai vidaus organų gydymas, veikiant per priekinę pilvo sienelę. Jos pagalba galima normalizuoti vidaus organų funkcijas be gydomųjų preparatų arba vartojant tik nedidelį jų kiekį.

Naudinga esant:

  • virškinimo organų ligoms: meteorizmui, kolitui, žarnyno spazmams, vidurių užkietėjimams, įvairioms diskinezijoms ir kt.;
  • nevaisingumui;
  • hormoniniams menstruacijų ciklo sutrikimams;
  • seksualinių funkcijų sutrikimams;
  • lėtinių gimdos ir jos priedų uždegimams;
  • kiaušintakių nepraeinamumui;
  • policistinėms kiaušidėms;
  • amenorėjai; dismenorėjai;
  • gimdos raumens silpnumui; gimdos iškritimui;
  • lėtinėms šlapimo pūslės ligoms.

3. Kranialinė osteopatija

(lot. „cronio" – kaukolė, „sacral" – kryžkaulis) – tai kaukolės kaulų padėčių atkūrimas. Kraniosakralinė terapija taikoma gydant gimdymo traumas, galvos skausmą bei atstatant kaukolės-smegenų nervų funkcijas (regos, klausos, jutimo ir skonio).
Ši terapija taikoma bet kokio amžiaus žmonėms – nuo naujagimių iki senyvų žmonių. Ji ypač svarbi kūdikiams ir vaikams, nes efektyviai šalina gimdymo traumų pasekmes.
Kraniosakralinė terapija efektyvi gydant vaikų peršalimo, virškinimo ir nervų sistemos lygas, neteisingą sukandimą, stuburo iškrypimą. Vaikų atsilikimas mokykloje, sunkus dėmesio koncentravimas gali slypėti vaiko nervų sistemos sutrikime.

Naudinga esant:

  • galvos skausmams, migrenai;
  • chroniško nuovargio sindromui, vidinei įtampai, neurozėms, nerimui, miego sutrikimams;
  • depresijai stresui, psichinei įtampai, emocinio balanso sutrikimams;
  • astmai, sinusitui, bronchitams, dažnoms ausų infekcijoms, otitams, tonzilitams;
  • galvos traumų ir operacijų pasekmėms;
  • problemoms nėštumo metu ir po jo;
  • kūdikio maitinimo sunkumams, pilvo diegliams;
  • gimdymo traumoms, jų pasekmėms
  • mokymosi sunkumams,
  • žvairumui, regos, kalbos sutrikimams;
  • hiperaktyvumui;
  • epilepsijai, cerebriniam paralyžiui, autizmui;
  • dantų ir žandikaulio sąnario problemoms;
  • chroniškiems smegenų kraujotakos sutrikimams.