Jūs esate čia

Žaliavalgystė. Gydytojo komentaras.

Interviu su Natūralaus gydymo centro vadove gyd. Aiva Vaivariene žaliavalgystės klausimais.

Žaliavalgystė. Ką apie tai mano gydytojai?

Skirtingų specialistų nuomonės žaliavalgystės atžvilgiu gali skirtis. Daug kas priklauso nuo gydytojo patirties, domėjimosi šia mitybos sistema. Mano asmenine nuomone – tai labai „stipri" dieta, kuri tinkama ne visiems. Ją pasirinkusieji turi turėti labai stiprią motyvaciją, argumentaciją, bei daug žinių, kad sau nepakenktų.

Kokia Jūsų nuomonė apie vegetarizmą bei žaliavalgystę? Tai laikina mada ar rimtas ir sveikintinas maitinimosi režimas?

Vegetarizmas ir žaliavalgystė negali būti lyginami. Vegetarizmo istorija labai sena, vegetariškai nuo senovės maitinasi daugybė tautų, etninių grupių –tai jokiu būdu ne laikina, nauja „mada". Didžiausios pasaulio mitybos specialistų organizacijos yra oficialiai pareiškę poziciją, jog subalansuota vegetarinė bei veganinė mityba yra galima ir sveika bet kokiame amžiuje, tiek kūdikiams, tiek nėščioms.

Žaliavalgystė – nors ir argumentuotai ir logiškai teigiama, jog tai yra prigimtinis žmogaus maitinimosi būdas, tačiau nėra plačiai paplitęs dabartinėse tautose. Tokia mityba gali būti pavadinta grįžimu prie labai senų šaknų. Žaliavalgystės oponentų teigimu, net per senų – esą žmogus dėka ugnies įvaldymo ir raciono išplėtimo ir tapo labiausiai klestinčia rūšimi Žemėje. Kuri pusė teisi? Vargu ar rasite vieną vienintelį, teisingą atsakymą, nes mokslininkų nuomonės žmogaus vystymosi klausimu skiriasi.

Kokie žaliavalgystės privalumai ir trūkumai?

Privalumai – tokiame maiste daug medžiagų, kurių ypatingai trūksta civilizuotoje mityboje –vitaminų, antioksidantų, biologiškai aktyvių medžiagų, ląstelienos. Žaliavalgiaujant paprastai savaime „atkrenta" aibė žalingų produktų – šlamštmaisčio, rafinuotų, konservuotų produktų, pusgaminių ir t.t.

Trūkumai:

– socialinė atskirtis, bendraminčių trūkumas, rūpesčiai svečiuojantis, lankantis viešo maitinimo įstaigose.

– tenka keisti maisto pirkimo ir gaminimo įpročius, nes nėra tokių tradicijų, niekas nemokina pasiruošti atsargų žiemai, gaminti skaniai ir sočiai, pirmais mėnesiais pastoviai reikia „išradinėti dviratį".

– reikia daug mokytis arba turėti gera „vedlį" norint maitintis pilnavertiškiai, kad būtų išvengta sveikatos problemų. Be to, praktika rodo, kad netgi subalansuota, ir rodosi tinkama žaliavalgiška mityba, ypač veganinė jos versija (ne visi žaliavalgiai būtinai yra vegetarai ar veganai), ilgalaikėje perspektyvoje tinka nedaugeliui.

Ar pritartumėte tėvų sprendimui vaiką maitinti žaliavalgiškai?

Jeigu abu tėvai patyrę žaliavalgiai, tuomet tai jų pasirinkimas. Bet su sąlyga, kad ABU ir kad PATYRĘ. Taip pat būtų svarbu, kad šeimoje nebūtų fanatizmo ir tėvai stebėtų, kaip auga vaikas, nevengtų atlikti vienokių ar kitokių tyrimų, kilus nors menkiausiam įtarimui. Net tarp pasaulyje garsių žaliavalgystės mokytojų nėra vieningos nuomonės dėl šios mitybos tinkamumo vaikams.

Ar žaliavalgiui reikia vitaminų ar maisto papildų, kad patenkintų visus organizmo poreikius? Kokių?

Tai priklauso nuo to, kaip jis maitinasi. Papildų ir vitaminų reikia praktiškai kiekvienam, besimaitinančiam taip vadinamu „iprastu" maistu, tik kažkodėl niekas to nerekomenduoja ir neakcentuoja. Didžiosios dalies mūsų mityba yra skurdi ir nepilnavertė, tačiau spekuliuojama, kad „aš valgau viską". O tas „viskas" dažniausiai apsiriboja batonu, dešra, sūriu pusryčiams, bulvėmis su kotletu ir pomidoru/agurku pietums, saldumynais ar miltiniais gaminiais vakarienei.

Tad kai kuriems „visavalgiams" papildyti mitybą reikia labai dažnai ir labai daug kuom. Žaliavalgių racione dažniausiai gali trūkti baltymų bei riebalų. Jeigu jų trūksta, reikia koreguoti/papildyti naudojamų produktų racioną. Taip pat, priklausomai nuo žaliavalgystės formos, aktualūs yra vitamino B12, D klausimai.

Ar Jūsų praktikoje pasitaikė žaliavalgių? Ar jų maitinimosi ypatybės darė teigiamą ar neigiamą įtaką jų sveikatos būklei?

Mano matyti ir kuruoti žaliavalgiai visi yra/buvo ypatingai motyvuoti dėl savo sveikatos. Tai buvo/yra sergantys sunkiais virškinimo sutrikimais, migrena, alerginėmis ligomis, onkologiniais susirgimais žmonės. Visais atvejais tokia mityba jiems padarė labai teigiamą įtaką.

Ką kaip gydytoja patartumėte žaliavalgiams? Skatintumėte, ragintumėte keisti mitybą, vartoti papildus ir ar ką kitą?

Nemanau, kad žaliavalgystę reikėtų rinktis šiaip sau. Nepatarčiau vien dėl socialinių priežasčių. Sudėtinga gyventi, kuomet tave nuo aplinkos atriboja tavo mitybos būdas. Tačiau esant tam tikroms sveikatos problemoms tokią mitybą labai rekomenduočiau – ilgesnį ar trumpesnį laiko tarpą. Bet kas gali pabūti „žaliavalgiu" vasarą, nors kelias dienas. Tai tikrai nepakenks – papildysite savo organizmą biologiškai aktyviomis medžiagomis, leisite jam pailsėti nuo sunkaus, netinkamo maisto. Norint taip maitintis ilgiau, reikia domėtis, ruoštis ilgam žiemos periodui – džiovinti derlių „gyvą" maistą išlaikančioje temperatūroje, rauginti, kaupti daržovių, vaisių, uogų atsargas, apsirūpinti ankštiniais, grūdais, sėklomis, riešutais, rasti kokybiškus, šalto spaudimo aliejus. Deja, tokie produktai yra gana sunkiai randami, ypač – geros kokybės. Ligos atveju gana sunkiai išsiversite be specialisto patarimo.