Jūs esate čia

Homeopatija - kas tai?

Tai ypatingas gydymo metodas, kurio tėvu laikomas vokiečių gydytojas Samuelis Hanemanas (1755-1847). Pagrindinis metodo principas -"panašus panašų gydo". Tai reiškia, jog gydymui naudojamos medžiagos, galinčios sukelti panašius į ligos simptomus, tik labai mažomis dozėmis. Daugiausiai tai natūralios, gamtinės kilmės medžiagos: įvairūs augalai, iš gyvūnų gaunami nuodai (pvz. gyvačių), gamtiniai metalai, mineralai. Tuo homeopatija skiriasi nuo fitoterapijos- gydymo vaistažolėmis (arbatomis), kur naudojami tik augalai ir palyginti dideliais kiekiais. Dėl nedideliu vartojamu medžiagu kiekio homeopatija yra visapusiškai ekologiškas gydymo metodas- saugus ir žmogui ir jį supančiai gamtai.

Homeopatiniai vaistai gali būti pagaminti įvairiomis formomis –kaip milteliai, granulės (žirneliai), tabletės ar tirpalai (lašeliai). Jie ruošiamos specialiose vaistinėse rankiniu būdu.

Homeopatinis gydymas turi keletą ypatybių, kuriomis skiriasi nuo įprastinio gydymo cheminiais vaistais. Svarbiausia yra ta, kad norint parinkti vaistą, tenka įvertinti visą žmogaus būklę – kūną ( išorines ypatybes ir vidines organų problemas), psichologinę, emocinę būseną, charakterio savybes, skundų ir savijautos priklausomybę nuo aplinkos faktorių ir dar daug kitu aspektų. Todėl gydymas labai individualus - ta pačia liga sergantiems žmonėms gali būti taikomi skirtingi medikamentai. Didelis homeopatinio gydymo privalumas yra tai, jog jis visiškai saugus – nėra pašalinio poveikio, kenkiančio virškinimui, vidaus organams, nebūna alerginių reakcijų. Svarbu ir tai, jog prie vaistų nepriprantama. Būtent todėl homeopatinis gydymas tinkamas naujagimiams, nėščiosioms ir alergiškiems kitiems vaistams žmonėms.

Neretai tenka išgirsti, kad homeopatinius vaistus reikia naudoti ilgai.Tačiau šis gydymas yra efektyvus ir ūminių, ir lėtinių ligų atvejais. Skiriasi tik vaistų naudojimo trukmė, kuri priklauso nuo ligos senumo – ūmios ligos pagydomos greitai, lėtinės - reikalauja ilgalaikio vaistų vartojimo, visai kaip ir tradicinėje medicinoje. Pavyždžiui sergant gripu, vaistus vartoti teks kelias dienas. Tačiau diabeto ar artrito atveju džiaugiamasi, kai pavyksta nutraukti (sumažinti) žalinga pašalini poveikį turinčiu cheminiu vaistu vartojimą ir pereiti prie ilgalaikio palaikomojo gydymo homeopatiniais vaistais.

Svarbi ypatybė yra ir tai, jog gydymą galima skirti ir neaiškių būklių atvejais, kai nerandama ligos priežastis ar nenustatoma diagnozė. Vaistai parenkami remiantis skundų ir ligonio apžiūros visuma. Ne paslaptis, kad šiais laikais yra itin daug tokių ligų, kai tradicinė medicina tiesiog nuleidžia rankas, nes neranda tikslios skausmų ar kitų nemalonių simptomų priežasties.

Pavyzdžiui Jurgita L.( 27m.) nuo vaikystės sirgo alerginiu dermatitu, nuolat laikydavosi tam tikrų mitybos apribojimų, pastoviai naudojo įvairius hormoninius, priešalerginius tepalus. Prieš šešis metus bėrimai staiga pradingo, o po kelių mėnesių atsirado labai stiprūs migreniniai galvos skausmai, sukeliantys visišką nedarbingumą ir praeinantys tik po leidžiamų medikamentų. Skausmo priežasties gydymo įstaigose nustatyti nepavyko. Po poros mėnėsių gydymosi homeopatiniais vaistais išnyko galvos skausmai ir vėl sugrįžo buvę bėrimai, tik lengvesne forma, kurie visiškai išnyko dar po poros mėnėsių gydymosi. Dar apie pusmetį pacientė naudojo gydymą tam, kad liga nesugrįštamai išnyktų. Jau metus laiko jos nebekamuoja nei alergija, nei galvos skausmai.

Homeopatinis gydymas gerai derinasi ir veikia dar efektyviau kartu su kitais natūralaus gydymo metodais: sveika mityba, organizmo valymu, fitoterapija (gydymas vaistažolėmis), dėlių terapija ir kt.

Dabar, kai atsiranda vis naujų, cheminiams medikamentams atsparių infekcinių ligų, daugelis negali naudoti iki šiol įprastų vaistų dėl alergijos ar pašalinio poveikio, homeopatija tampa vis populiaresnė ir naudingesnė.