Jūs esate čia

Homeopatinių medikamentų vartojimas

Homeopatija yra tokia terapija, kai gydoma itin mažomis dozėmis – mikrodozėmis. Šis gydymo būdas aktyvina organizmo apsaugines reakcijas, stiprina imuninę sistemą. Medikamentas pats nieko negydo, o tik sukelia organizmo savisaugos reakciją. Toks gydymas veikia priežastį, o ne ligos pasekmę. Vaistas veikia organų nervinius receptorius, per kuriuos impulsas perduodamas centrinei nervų sistemai. Tokiu keliu organizmas gauna signalą apie ligos ar negalavimo priežastį, atpažįstama vieta, kurioje vystosi negatyvus procesas. CNS plintantys impulsai veikimo potencialo pavidalu dirgina imuninę sistemą, todėl organizmas priešinasi priežasčiai, sukėlusiai viso organizmo, atskirų organų ar jo sistemų veiklos sutrikimus. Homeopatijoje ligų gydymui naudojami vienkomponenčiai arba kompleksiniai preparatai labai mažomis veikliųjų medžiagų dozėmis. Vartodamas tokius medikamentus, ligonis pradinėje vaisto vartojimo stadijoje gali pajusti nemalonius ligos paūmėjimo simptomus. Šios būsenos nereikia išsigąsti. Ji rodo, kad diagnozė teisinga ir kad organizmas reaguoja į pasirinkto vaisto vartojimą. Tokia reakcija dažnai būdinga įsisenėjusioms lėtinėms ligoms, nes organizmas savotiškai reaguoja į išorinį dirgiklį. Deja, daugelis ligonių, pasireiškus šiai reakcijai, nustoja vartoti vaistus, manydami, kad jiems pasidarys dar blogiau. Bet jei liga labai smarkiai paūmėja, būtina per pusę sumažinti vartojamo vaisto dozę, kreiptis į gydytoją arba net nutraukti šio vaisto vartojimą.
 
Homeopatinių medikamentų vartojimo metu būtina:
  • tuo pačiu metu nevartoti kitų vaistų. Tarpas tarp vartojamų homeopatinio vaisto, alopatinio medikamento ar kito homeopatinio preparato turi būti bent 0,5 valandos;
  • nevalgyti ir negerti (išskyrus vandenį) bent 0,5 valandos prieš homeopatinio medikamento vartojimą ir dar 0,5 valandos po to;
  • nelaikyti šių medikamentų vienoje vietoje su stiprų kvapą skleidžiančiomis medžiagomis, arti elektromagnetinių bangų šaltinių, buitinių prietaisų ir kitų elektros prietaisų;
  • vartojant homeopatinį medikamentą ilgesnį laiką (2-3 mėn.), būtina padaryti savaitės pertrauką;
  • gerėjant sveikatai ir organizmui grįžtant į normalią fiziologinę būseną, vaisto vartojimą privalu retinti;
  • globules, tabletes, miltelius laikyti burnoje po liežuviu, kol visiškai ištirps. Tirpalus lašinti ant nedidelio kiekio cukraus arba į šaukšte esantį vandenį. Globules galima ištirpinti vandenyje, ypač kai ši vaisto forma paskirta kūdikiui;
  • medikamentą vartoti laikantis informacinio lapelio reikalavimų;
  • sergant ypač sunkiomis ligomis (dizenterija, CNS uždegiminės ligos, difterija, cholera ir kt.), homeopatinius vaistus reikia vartoti kas 10-15 minučių. Sergant peršalimo ligomis (gripas, sloga, ūmios gerklės ligos, plaučių uždegimas ir kt.), šiuos vaistus pirmas dvi dienas suaugusiems ir vieną dieną vaikams rekomenduojama vartoti kas 2-3 valandas. Sergant lėtinėmis ligomis toks vaistas skiriamas du kartus per dieną – ryte ir vakare.
Homeopatija – gydymo būdas, kai vartojamos labai mažos dozės vaistinių medžiagų, kurių daug didesnės dozės sveiko žmogaus organizme sukelia reiškinius, panašius į gydomos ligos simptomus.
Homeopatinė vaistinė žaliava – žaliava skirta homeopatiniams preparatams gaminti. Ji turi tenkinti veikiančios Homeopatijos Farmakopėjos reikalavimus arba ši žaliava Farmakopėjos Komisijos turi būti leista naudoti homeopatiniams preparatams gaminti ir turėti atitinkamą žymėjimą. Tai gali būti švieži, išdžiovinti, šaldyti ar etanoliu konservuoti augalai bei gyvūnai arba augalų bei gyvūnų dalys, mineralinės, cheminės sintezės būdu gautos bei kai kurios kitos medžiagos.
 
LR galioja ES pripažintos Homeopatijos Farmakopėjos: „Homöopathisches”, įvairūs leidimai, iš jų – ir 2000 m. Prancūzijoje išleista Homeopatijos Farmakopėja, Anglijos Homeopatijos Farmakopėja. Lietuvoje oficialios institucijos naudojasi Vokietijoje išleista ir Europos Sąjungos pripažinta Farmakopėja „Homöopathisches Arzneibuch”. Joje įteisinta 50 homeopatinių medikamentų gamybos taisyklių, kuriose aprašyta urtinktūrų, tirpalų, tablečių, injekcinių tirpalų, miltelių, globulių, tirpalų vidiniam vartojimui, tirpalų išoriniam naudojimui, tepalų ir kitų vaistų formų gamyba.
 
Homeopatiniai preparatai gali būti naudojami ne tik žmonių, bet ir įvairių gyvūnų gydymui, t.y. veterinarijoje. Šie vaistai skiriami „per os“ (į vidų) ir „ad usum externum“ (išoriniam naudojimui). Naudojamos įvairios vaistų formos: „globuli“ (žirneliai), „dilutiones“ (tirpalai), „trituratione“ (milteliai), „tabuletae“ (tabletės), „solutiones pro injectionibus“ (injekciniai tirpalai), „unguentae“ (tepalai), „opodeldoc“ (spiritiniai muilo tirpalai), „pastae“ (pastos), „suppositoriae“ (žvakutės), „guttae“ (lašai), „capsulae“ (kapsulės) ir t.t.
Šaltinis: naturalus.sveikas.lt