Jūs esate čia

Krūties vėžys. Profilaktika

Kasmet pasaulyje užregistruojama daugiau nei milijonas krūties vėžio atvejų. Tai trečia pagal dažnumą moterų onkologinė liga (vyrams tokia liga yra prostatos vėžys). Ji neaplenkia ne tik mūsų aplinkos žmonių, bet ir pasaulinio garso žvaigždžių: „Spice Girls" narė Ema Banton, Kaili Minoug.

Tik tikrintis?

Pagrindinis skatinimas, kurį girdime iš oficialiosios medicinos yra vienas – tikrintis! Deja, surasta liga nuo ligos neapsaugo – tikrinimas leidžia tik anksčiau pradėti gydymą. O ką daryti norint išvengti susirgimo? Kokių klaidų vengti, kokių priemonių imtis? Apie krūties vėžio susirgimo riziką didinančius bei mažinančius veiksnius turi žinoti kiekviena moteris, o veiksmų, skirtų pagerinti savo sveikatą ir savijautą reikia imtis čia ir dabar.

Susirgimo pavojų didinantys veiksniai

Dalis veiksnių yra jau seniai žinoma ir juos galima suskirstyti į dvi grupes, t.y. į nuo mūsų priklausančius ir nepriklausančius.

Nepriklausantys nuo mūsų rizikos veiksniai:

  • Lytis. Buvimas moterimi jau savaime yra šiokia tokia rizika – krūties vėžiu serga ir vyrai, tačiau šimtą kartų rečiau.
  • Genai. Ligos atvejai giminėje 20 % padidina susirgimo riziką, tačiau turėkite omenyje, kad 80 % susirgusiųjų giminėse nebuvo apsilankęs vėžys.
  • Ankstyvos mėnesinės (iki 12 metų) arba vėlyvas klimaksas (po 55 metų).
  • Negimdžiusioms arba turinčioms tik vieną vaiką rizika susirgti didėja.
  • Vėlyva motinystė, kai pirmas vaikas sulaukiamas po 30 metų.
  • Lėtiniai ginekologiniai susirgimai (mastopatija, uždegimai, sutrikęs ciklas ir kita).
  • Ilgalaikė hormonų terapija (nepaisant to, kad teigiama, jog kontracepcija saugi, deja, ilgalaikis jos naudojimas gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimus).
  • Mechaninės krūtų traumos, ypač pakartotinės.
  • Nuolatinis stresas (pavyzdžiui, slaugant suniai sergančius artimuosius).

Dėmesio! Vienas ar keli veiksniai nereiškia, kad susirgsite, tačiau tai žinant reikia sąmoningai ir aktyviai veikti kitus veiksnius, kurie nuo mūsų priklauso.

Priklausantys nuo mūsų rizikos veiksniai:

  • Dirbtinis apvaisinimas.
  • Neštumo nutraukimas iki 18 metų.
  • Nemaitinimas krūtimi.
  • Nutukimas.
  • Alkoholio vartojimas.
  • Rūkymas (tiek aktyvus, tiek pasyvus).
  • Toksinai (į kūną patenkantys, pavyzdžiui, per cheminiu būdu valytus drabužius, antiperspirantus, įvairias kenksmingas medžiagas darbe ar buityje).
  • Naktinis darbas ar buvimas naktį šviesoje.
  • Gausus gyvūninės kilmės produktų vartojimas.
  • Nejudrumas.
  • Liemenėlės.

Dėmesio! Nuo mūsų priklausantys veiksniai daugeliu susirgimų atvejų vaidina daug didesnį vaidmenį nei nuo mūsų nepriklausantys veiksniai!

Kelią vėžio link pasirenkame pačios?

Vien tik išvardinti nuo mūsų priklausančius rizikos veiksnius neužtenka. Yra būtina, kad moterys labai gerai suprastų, kodėl vienas ar kitas pasirinkimas gali būti gyvybiškai svarbus. Kadangi nemaža dalis punktų gali rodytis naujiena, į kiekvieną jų pažvelgsime atidžiau.

Dirbtinis apvaisinimas

Jam ruošiantis moteris gauna dideles hormonų dozes, kurios padidina onkologinių susirgimų riziką. Izraelio mokslininkų tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 000 moterų po dirbtinio apvaisinimo, atskleidė, kad vėžio rizika padidėjo 40 %, ypač 30-40 metų amžiaus moterims.

Nemaitinimas krūtimi

Patinka mums tai ar ne, gamtos suplanuota, kad vaikus žmonių patelės turi žindyti bent metus. Norėdamos nesutrikdyti savo hormonų pusiausvyros, natūralių kūno ciklų bei turėti sveikus vaikus, privalome žindyti.

Nutukimas

Riebalinis audinys gamina nedidelius kiekius hormonų, galinčių sukelti nepageidaujamus pakitimus krūtyse. Nutukimas ypač pavojimgas vyresnio amžiaus moterims.

Alkoholio vartojimas

Reguliarus, daugiau nei 30g per dieną, alkoholio vartojimas didina riziką susirgti krūties vėžiu. Taip pat nepamirškite, kad ir mažesnės alkoholio dozės yra pavojingos kitiems organams – žarnynui, kepenims.

Rūkymas

Rūkalų dūmuose esančios toksinės medžiagos laisvai patenka į krūtinę, be to, yra išskiriamos su pienu – tad rūkančios mamytės ligos link veda ir savo naujagimius.

Toksinai

Mūsų aplinka yra toksiška ir nuo jos visiškai pabėgti, deja, beveik neįmanoma. Tačiau toksinai į mūsų kūną patenka įvairiai (pradedant maistu, baigiant oru), ir yra dalykų, kurie labai stipriai nuo mūsų priklauso – t.y. medžiagos, kurios tiesiogiai liečiasi su mūsų kūnu (įvairios kosmetikos bei buities priemonės). Dėvėdami chemiškai išvalytus rūbus, naudodami sintetinę kosmetiką bei higienos priemones (t.y. TIESIOGIAI REGULIARIAI KASDIEN nuodydami savo kūną) mes stipriai padidiname onkologinių ligų riziką. Sveikai gyvenančio žmogaus vonios kambaryje vietos yra tik vandeniui ir NATŪRALIOMS (100 % gamtinėms) kūno priežiūros priemonėms (aliejams, druskai, moliams...)

Naktinis darbas ar buvimas naktį šviesoje

Mokslinikams ne paslaptis, jog per didelė ir ilgalaikė dirbtinė šviesa neigiamai veikia tiriamus gyvūnus. Ištyrus slauges, stiuardeses ir kitas moteris, dirbančias naktį, rezultatai buvo pribloškiantys - jos vėžiu serga 60 % dažniau, nei dieną dirbančios moterys. Manoma, kad tai sąlygoja melatoninas, hormonas, apsaugantis ląsteles nuo suvėžejimo, tačiau išsiskiantis pagrinde naktį.

Gausus gyvūninės kilmės produktų vartojimas

Valgantys mėsą, kiaušinius ir pieną žmonės dažniau serga daugeliu dažniausiai pasitaikančių ligų (antro tipo diabetu,vėžiu, širdies, kraujagyslių ikt. ligomis). Įrodyta, kad su augaliniu maistu gaunami žymiai mažesni kiekiai pesticidų ir kitų cheminių medžiagų, nes gyvūnai, kurie maitinasi intensyviai užaugintais pašarais, didesnį šių nuodingų medžiagų kiekį sukaupia savo organizmuose. Šie chemikalai su motinos pienu gali būti perduodami ir kūdikiams. Atlikti tyrimai parodė, kad kuo mažiau motina valgo gyvūninių produktų, tuo jos piene aptinkama mažiau chemikalų. Ypatingai didelė rizika atsiranda valgant žuvį, kuri linkus sukaupti didelius kiekius sunkiųjų metalų.

Nejudrumas

Amerikos Vėžio Asociacija skelbia, kad norint sumažinti piktybinių ligų riziką, reikėtų greitai vaikščioti bent 45-60 min. 5 kartus per savaitę. Judėjimas yra būtina mūsų sveikatos sąlyga – tai liečia absoliučiai visus susirgimus. Žmogaus kūnas nuo taršos valosi. Limfos judėjimą palaiko pats kūno judėjimas, aktyvus gyvenimo būdas. Jeigu to nėra, mes stipriai sumažiname savo kūno valymosi galimybes bei didiname onkologinių ligų riziką.

Liemenėlės

JAV mokslininkas. Medicinos antropologas Sydney Ross Singer ištyre 4500 moteris ir nustatė, kad dėvint liemenėles 24 val per parą, krūties vėžio rizika atsiranda trims iš keturių moterų (t.y. rizika padideja 5 kartus). Dėvint 12 val per parą – vienai iš septynių, mažiau nei 12 – tik vienai iš 152. Liemenėlės nedėvint arba dėvint retai – vienai iš 168. 1997 metais atlikti tyrimai Fidži saloje, su moterimis, kurios niekada nėra devėjusios liemenėlių, nei viena vėžiu nesirgo ir neturėjo jokių ikivėžinių susirgimų. Nustojus dėvėti netinkama liemenėlę, 95% atvejų išnyksta pečių, nugaros skausmai, rankų tirpimas, krūtinės maudimas, per kelis mėnesius išnyksta cistos ir gėrybiniai dariniai. Aišku, jog susiformavusiems mazgams rezorbuotis reikia daugiau laiko. Laisvos krūtys - tai puiki krūties vežio profilaktikos priemonė, kuri nieko nekainuoja.