Jūs esate čia

Tėvams, valgantiems kitaip

Paskutiniu metu gana dažnai tenka susitikti ir diskutuoti su tėvais, norinčiais savo vaikus auginti vegetarais, veganais ar žaliavalgiais. Jie paprastai turi klausimų, prašo patarimo. Prieštaringi pačių medikų pasisakymai pasimetimą tik didina, o tai yra pavojinga, juk kalbame apie kūdikius ir vaikus, kurie auga ir vystosi itin sparčiai. Noriu pasidalinti savo pastebėjimais, patarimais.

Pirmiausiai tėvai turi suvokti, kad „obuolys nuo obels toli nerieda" ir negalima iš vaikų reikalauti ir tikėtis, jog jie maitinsis sveikiau negu tai daro tėvai. Vaikas nori valgyti (ar bent paragauti) tai, ką jo tėvai, aplinkiniai gamina ir deda į burną. Antrais gyvenimo metais jau išryškėja mažylio pomėgiai – mėgstu–nemėgstu, valgysiu–išspjausiu. Tačiau vaikas NEGALI paragauti to, ko namuose NĖRA. Pavyzdžiui, jeigu tėvai visiškai nenaudoja alkoholio (narkotikų) ir jo namuose nėra, per šventes niekas nekilnoja taurelės (nerūko marihuanos), vaikas net nežinos, kas tai yra, kur tai randama ir per savo šeštąjį gimtadienį nereikalaus „vaikiško šampano".

Jeigu norima, kad vaiko gyvenimo būdas būtų sveikesnis yra tik vienas kelias. Tėvai turi susitvarkyti su savo įpročiais. Idealiausia – dar iki vaikų planavimo, nes atsiradus mažyliui keistis nebus lengviau. Patys tėvai turi gyventi taip, kaip norėtų matyti gyvenant savo vaikus. Abu tėvai. Nes vaikas mokysis iš abiejų. Mama sveikuolė neapsaugos vaiko nuo šlamštmaisčio , jeigu tėvelis krims traškučius, dešrainius ir mėsainius. Be abejo, keistis niekada nevėlu, keistis gali ir visa šeima. Vis tik įpročiai, atsiradę vaikystėje, įsišaknija giliai, dažnai lieka visam gyvenimui. Ne veltui sakoma – „gavo su motinos pienu", omeny turint įpročius, gebėjimus.

Jeigu abu tėvai renkasi kurį nors mitybos būdą, kuriame nėra visų įprastų maisto produktų, pavyzdžiui:

  • tikrą vegetarizmą (be žuvies, vištienos ir pan. – nes tiek žuvis, tiek paukštiena yra mėsa) ,
  • veganizmą (be jokių gyvulinės kilmės produktų) ,
  • veganinė ar vegetarinė žaliavalgystė (nes žaliavalgystė gali būti ir su vytinta mėsa, žuvimi bei „gyvais" pieno produktais ir kiaušiniais),

tuomet labai nuoširdžiai patarčiau vaikus taip maitinti tik tuomet, jeigu patys turite MAŽIAUSIAI keletą metų tokios mitybos praktikos. Tai viena būtiniausių sąlygų.

Jeigu tėvai turi tvirtus vegetarizmo (veganizmo, žaliavalgystės) įpročius, jiems atkrenta daugybė klausimų. Jie turi pažinoti savo kūną, pastebėti alkį, silpnumą, žinoti, kokie produktai kuo keičiami. Jeigu moteris ilgus metus sėkmingai buvo veganė, jai nekils svarstymų apie baltymų ar geležies trūkumą nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Jeigu iki tol ji buvo susidūrusi su kažkokiais deficitais, ji dar ruošdamasi motinystei gali atkreipti į tai dėmesį, papildomai tirtis, be to – atsižvelgti į tai planuodama ir vaiko mitybą. Savęs pažinimas yra labai svarbus, nes kiekvienas individas turi savo ypatybių, polinkių ir vaikai šias ypatybės dalinai paveldi. NEGALIMA mokytis kažkokio naujo mitybos būdo su vaiku! Pirmiausiai tai turite išmokti, ir išmokti LABAI GERAI, patys.
Jeigu jau ilgą laiką praktikuojate tam tikrą mitybos būdą, prieš planuodami vaikus atlikite tyrimus. Pradžiai – geležies, kalcio, B12, vitamino D. Pabandykite objektyviai įvertinti savo išvaizdą, savijautą – odos, nagų būklę, miego poreikį ir energiją. Žinodami, kad viskas yra puiku, daug ramiau lauksite naujagimio ir auginsite vaiką.

Ilgesnė praktika svarbi ir todėl, kad dažnai pasitaiko, jog pakankamai „aršūs" vegetarai po keleto metų dėl pasikeitusių pažiūrų ar sveikatos nutaria savo mitybą keisti. O ką tada daryti vaikams? Apskritai „aršumas" būdingas naujokams, su patirtimi ateina suvokimas, kad nėra vieno teisingo, universalaus kelio, kad turime būti lankstūs ir atviri.

Teko bendrauti su šeima, kur tradiciškai besimaitinantis tėvas staiga užsimanė tapti žaliavalgiu. Žmonai esant nėščiai. Jo įtaka gyvenimo draugei buvo labai didelė, ji pasekė jo pavyzdžiu. Pati prisipažino, kad jai tai labai sunku – jai norisi sotesnio, įprastesnio maisto. Rezultatas – moteris išsekusi, nelaiminga, su prastais kraujo rodikliais, stipriai atsilieka kūdikio vystymasis. Tėvui viskas gerai. Teko paaiškinti, jog negalima versti kito žmogaus greitai, radikaliai keisti įpročius, prieš jo valią. Ypač nėščią ar maitinančią moterį.

Būkite atsakingi, mylėkite savo kūną ir savo vaikus!

Gyd. Aiva Vaivarienė