Jūs esate čia

Vaistažolės. Pažinkime nuodinguosius Lietuvos augalus

Pasaulyje žinoma apie 400 tūkst. Augalų rūšių, iš kurių 10 tūkst. yra nuodingi. Nuodingosios medžiagos (alkaloidai, glikozidai, eteriniai aliejai ir kt.) gali būti augalų šaknyse, lapuose, žieduose, vaisiuose ir sėklose. Nuodingieji augalai ar jų dalys dažnai panašios į maiste naudojamų augalų, pavyzdžiai, atkreipiantys dėmesį vaisiai, kurie gali kelti norą jų paragauti. Kad būtų išvengta apsinuodijimų, reikia atsiminti – nežinomų augalų, jų uogų ir vaisių ragauti negalima.

Nuodingoji nuokana (lot. Cicuta Virosa)

Labai nuodingas salierinių šeimos augalas. Augalo šakniastiebyje ir šaknyse yra nuodingos medžiagos, padidinančios dirglumą ir sukeliančios traukulius. Šis nuodas stiprus ir greitai veikiantis, paralyžiuoja kvėpavimo takus. Be to, jis nesuyra augalą išdžiovinus. Žydi birželio – rugsėjo mėn. Auga grioviuose, pakelėse, senvagėse, užpelkėjančių upelių pakrantėse. Ryškiausias bruožas – tuščiaviduris šakniastiebis, kurio išilginiame pjūvyje matomos skersinės pertvaros, viena nuo kitos atskirtos sienelėmis. Šaknų kvapas primena petražolės, o pats augalas išauga iki 1-1,5 m aukščio, jo stiebas tuščiaviduris, storas, šakotas, žiedai – smulkūs, balti. Labiausiai nuodingi yra jauni daigai ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį.

Dėmėtoji mauda (lot. Conium Maculatum)

Salietrinių šeimos augalas. Visose augalo dalyse ir ypač nokstančiose sėklose yra nuodingų alkaloidų, kurie lengvai suyra augalą išdžiovinus. Turi nemalonų kvapą, kuris neišnyksta net augalą išdžiovinus.
Stiebas stačias, neryškiai vagotas, apie 60-150 cm aukščio, melsvas, o apačioje yra rausvų dėmių. Apatiniai lapai su ilgu kotu, tris kartus plunksniški. Žiedynas – skėtis. Žydi baltais smulkiais žiedais, birželio – rugsėjo mėn. Auga bergždynuose, patvoriuose.
Bet kokioms ligoms gydyti dėmėtoji mauda nevartojama. Dėmėtoji mauda labai nuodingas augalas, jo komponentai draudžiami naudoti net kosmetikoje. Medicinoje jos preparatai buvo naudojami praeito amžiaus pradžioje kaip nuskausminanti priemonė kartu su morfijumi palengvinti vėžio sukeltiems skausmams. Matyt iš tų laikų ir atkeliavo mitas, kad šis augalas gydo vėžinius susirgimus. Dėmėtosios maudos tinktūra buvo nunuodytas senovės graikų filosofas Sokratas.

Karklavijas (lot. Solanum dulcamara)

Bulvinių šeimos kiauliauogių genties augalas.
Daugiametis nuodingas augalas. Aukštis 50-150 cm. Stiebas kylantis, apatinė dalis sumedėjusi. Lapai kiaušiniški, lygiakraščiai, su smailia viršūne. Žiedai po 6-20 susitelkę į skėtiškas šluoteles. Vainikėlis violetinis, žydi birželio – rugsėjo mėn. Vaisius – sultinga raudona pailga uoga, kurioje yra alkaloidų ir glikozidų, galinčių sukleti širdies veiklos ir kvėpavimo sutrikimų.
Auga drėgnuose miškuose ir krūmuose, vandens telkinių krantuose, grioviuose.

Juodoji drignė (lot. Hyoscyamus niger)

Bulvinių šeimos vienmetis augalas.
Išauga nuo 30 iki 100 cm aukščio, apaugęs lipniais plaukeliais, yra nemalonaus kvapo. Apatiniai lapai kotuoti, o viršutiniai – bekočiai. Žiedai pavieniai, išaugę stiebo ir šakelių viršūnėje. Vainikėlis nešvariai geltonas, su violetinėmis gyslomis. Žydi birželio – rugsėjo mėn. Vaisius – dėžutė, sėklos panašios į aguonų, todėl jomis paprastai apsinuodija vaikai.
Augalas nuodingas, visose jo dalyse yra daug stipriai veikiančių alkaloidų, dirginančių nervų sistemą. Tačiau neretai jis auginamas ir kaip vaistas.

Paprastoji durnaropė (lot. Datura stramonium)

Notreliažiedžių poklasio bulvinių šeimos augalas. Lietuvoje auga paprastoji durnaropė. Veisiasi daržuose, dykvietėse, šalia tvorų ar senų pastatų. Užauga iki 60 - 150 cm, lapai stambiai dantyti, žiedai dideli – iki 20 cm ilgio, vamzdelio formos, pavieniai, balti arba šiek tiek rausvi. Prasiskleidžia naktį ir žydi apie parą laiko. Vaisius – dygliuota dėžutė, pripildyta juodų sėklų, kurios yra nuodingiausia augalo dalis. Augalas pavojingas tiek gyvūnams, tiek žmonėms, nuodai išlieka ir išdžiovinus. Pasireiškiantys apsinuodijimo simptomai žmogui: silpnumas, greitas pulsas ir smarkus širdies plakimas. Išsiplečia akių vyzdžiai, išdžiūsta burna ir gerklė. Dėl sulėtėjusio kvėpavimo ir kūno temperatūros sumažėjimo, gali ištikti traukuliai ir koma. Augalas naudojamas medicinoje.

Žalčialunkis (lot. Daphne Mezereum)

Magnolijūnų šeimos augalas. Krūmas, išaugantis iki 1 m. aukščio, randamas mišriuose arba lapuočių miškuose, žydi anksti pavasarį, žiedai kvapnūs, rožiniai. Vaisiai – ryškiai raudonos uogos, išsidėsčiusios prie pat kamieno. Augalo sultyse randami glikozidai, sukeliantys sunkius odos ir gleivinės uždegimus, nuodingiausios – uogos (10 vienetų gali būti mirtina dozė).

Europinis ožekšnis (lot. Euonymus Europaea)

Smaugikinių šeimos krūmas, išaugantis iki 3 m. aukščio. Auga lapuočių miškuose, krūmokšniuose. Nuo gegužės iki birželio žydi smulkiais gelsvai žalsvais žiedais, kurie rudenį pavirsta puošniais, rausvais vaisiais - dėžutėms, kurios keletą savaičių laikosi pakibusios, vėliau jas nulesa paukščiai arba jos nukrenta. Apie rugsėjo mėn. lapai įgauna tamsiai raudoną spalvą. Nuodinga yra ožekšnio žievė, šaknys, o labiausiai – vaisiai. Augale esantys glikozidai gali sukelti virškinimo trakto sutrikimus, sąmonės praradimą, net mirtį.

Keturlapė vilkauogė (lot. Paris)

Melantinių šeimos augalas, išaugantis iki 30 cm aukščio, su ilgu šakniastiebiu. Lapai keturi (retai penki), sudarantys menturę. Žiedas viršūninis, su koteliu, iš kurio išauga viena, melsvai juoda, daugiasėklė uoga. Auga drėgnose ūksmingose miškuose ir krūmokšniuose. Augale daug saponinų, glikozidų, kumarinų. Visos vilkauogės dalys nuodingos, apsinuodijus prasideda galvos skausmai, svaigimai, pykinimas, vėmimas, širdies ritmo sutrikimai.

Europinis kukmedis (lot. Taxus baccata)

Kukmedinių šeimos augalas, priklausantis plikasėkliams induočiams, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Europinis kukmedis Lietuvoje buvo paplitęs natūralioje aplinkoje, bet XIX a. išnaikintas, kadangi jo mediena labai vertinga. Dabar šis medis ir kai kurie kiti auginami parkuose ir soduose. Iš moteriško žiedo išauga graži raudona uoga. Nuodingas visas augalas – netgi mediena bei iš jos gaunami eteriniai aliejai. Apsinuodijus uogomis sutrinka virškinimas, kvėpavimas, smegenų veikla, galima mirtis.