Jūs esate čia

Viskas apie homeopatiją

Ką mes žinome apie homeopatiją? Dauguma ją vis dar painioja su gydymusi vaistažolėmis. Šiek tiek žinantys pasakys – tai gydymas labai mažomis vaistų dozėmis, kurių veikimo mechanizmas yra paslaptis. Pabandykime sužinoti daugiau.

Kas yra homeopatinis gydymas?

Homeopatija – mokslas, kuris naudoja taisyklę „panašus gydomas panašiu“. Gydant ligą, naudojama medžiaga, kuri sveikam žmogui gali sukelti į ligą panašių požymių. Vaistai parenkami ir skiriami pagal tam tikrus simptomus. Pavyzdžiui, jei mes pjaustome svogūną, ašarojame, sloguojame skystomis, vandeningomis išskyromis. Jeigu tuo skundžiasi žmogus, sergantis alerginė sloga, jam skiriamas homeopatinis „svogūnas“, ir požymiai paprastai greitai praeina. O jeigu alergijos požymiai kitokie, pvz., niežti gomurį ar akis, reikia paskirti kitą vaistą.

Kodėl žmonėms su tokia pat diagnoze skiriamas nevienodas homeopatinis gydymas?

Mes kiekvienas esame individualus, sergame skirtingai. Du žmonės gali turėti panašius, pvz., alergijos požymius – slogą ir ašarojimą, tačiau vieną galbūt daugiau vargins nosis, o kitą – akys. Homeopatija yra labai tikslus mokslas. Todėl tiek daug dėmesio skiriama net menkiems požymiams. Gydytojas homeopatas labai išsamiai domisi apie gyvenimo būdą, įpročius, polinkius, emocijas ir kitus dalykus, kuriais įprastai gydytojai nesidomi. Neradus „raktinių“, pagrindinių simptomų, būdingų tam tikram vaistui, gydymo neįmanoma paskirti.

Kaip atsirado tokia gydymo sistema?

Homeopatijos pradininkas – vokiečių kilmės gydytojas, mokslininkas Samuelis Hahnemannas (1755–1843). Išbandydamas chininmedžio žievės miltelių poveikį jis pastebėjo, jog didelės dozės chinino sveikam žmogui sukelia į maliariją panašius požymius, o mažas jo kiekis gydo maliariją. Taip gimė  gydymo „panašiu“ idėja. Šis principas naudojamas iki dabar visų homeopatinių vaistų gamyboje.

Ką reiškia terminas „klasikinė homeopatija“?

Tai homeopatija, paremta Hahnemanno ir jo pasekėjų ( Allen Kent, Nash) principais. Paskiriant vaistus griežtai laikomasi homeopatijos įstatymų. Paprastai bet kurios ligos atveju skiriamas tik vienas, retai – daugiau vaistų. Tačiau yra daug įvairių homeopatijos pakraipų, mokyklų, sukurta įvairių metodikų. Yra ir kompleksinių homeopatinių preparatų, kurie daugiau skirti ne konkrečiam ligoniui, ne individualūs, o pagal diagnozę. Jie atsirado  dėl noro palengvinti gydytojo darbą. Tačiau norint efektyvaus ir tinkamo gydymo – homeopatiniai vaistai turėtų būti perkami tik iš homeopatinių vaistinių, kur jie gaminami rankomis, ir turi būti paskiriami kvalifikuotų homeopatų individualiai!

Kas yra liga homeopatiniu požiūriu? Kuo homeopatų požiūris skiriasi nuo įprastinės medicinos požiūrio?

Homeopatijoje liga yra vertinama kaip reakcija į tam tikrus veiksnius. Liga – gamtos kalba, organizmo kalba. Tik ją reikia suprasti ir teisingai interpretuoti. Mūsų kūnas mums niekada nedaro nieko blogo. Visuomet jis parenka geriausią iš galimų blogiausių variantų. Mūsų pareiga – jam padėti. Švelniai, teisingai „pastūmėti“ jį ta kryptimi, kur link jis pats stengiasi eiti.  Deja, medikų to institutuose niekas nemoko. Gydytojai specializuojasi, daugiau gilinasi tik į viena organą, nėra mokomi apžvelgti ir įvertinti visumą – viso žmogų su jo fiziniu ir emociniu kūnu. Juk nėra tablečių nuo sielvarto, apmaudo ar liūdesio, nuo kurių atsirado liga? O homeopatija turi priemonių prieš neigiamas emocijas, psichines traumas, apsinuodijimus, gydymosi cheminiais vaistais ar skiepijimosi pasekmes.

Alopatijos (oficialios medicinos) tikslas – slopinti ligos simptomus ir padaryti mus darbingais. Pabrėžiu – DARBINGAIS, o ne sveikais. Ligos požymiai „užmušami“ galingais vaistais, bet nesprendžiamos organizmo vidaus problemos. Oficialios medicinos požiūriu, liga yra blogis, kurį reikia naikinti, slopinti, bent padaryti „nematomu“. Dažnas išsireiškimas – „mokinkitės GYVENTI su liga“.  Oficialioji medicina, „paremta mokslu“, yra labai nestabili, labai besikeičianti, nesiremia patirtimi, sukaupta per šimtmečius. Vis ieškoma naujų ir naujų preparatų, nors prieš 10 ar 30 metų tam pačiam susirgimui gydyti, bent jau žmogaus normaliai būsenai palaikyti, buvo pakankamai medikamentų. Tokią praktiką  lemia vaistų pramonė. Mes esame nuolatiniai „bandomieji triušiai“, kurie kasmet savo kailiu išbando vis naujus vaistus. Ir kasmet jų daugėja, jie „modernėja“. Tik retas kuris pastebi, kad apie buvusius „naujus“ po kiek laiko rašo – „nepasiteisino“, „išryškėjo pašalinis poveikis“, „dabar turime naują preparatą“... Daugelis pagyvenusių pacientų tampa reklamos vergais – kiekvieną pirmadienį vaistininkai laukia antplūdžio pirksiančių savaitgalį reklamuotą produktą, nors jis gal metus gulėjo lentynose niekam nereikalingas.... Daugeliu atvejų, gydytojai glaudžiai bendradarbiauja su farmacijos kompanijų atstovais, būna skatinami parduoti konkrečius preparatus. Kartais tarp gydytojų netgi vyksta kova – kuris išrašys brangiau kainuojančio vaisto receptą.

Homeopatijoje gydymas griežtai individualus, parenkamas priklausomai nuo konkrečių simptomų ir ligos pobūdžio. Gydomas kūnas kaip visuma. Pvz., galvos skausmo atveju,   aiškinamės, kur tikslai skauda, koks skausmo pobūdis, nuo ko atsiranda, kas lydi skausmą, kada, kaip prasideda, baigiasi? Tik po detalios analizės parenkamas žmogui tinkamas preparatas pagal konkrečius simptomus, oficialioje medicinoje – pagal diagnozę. Homeopatijoje nėra diagnozės, yra žmogus. Be abejo, mes, gydytojai, mes žinome, ką reiškia diagnozė. Tačiau tiek vėžys, tiek infarktas, tiek artritas turi tūkstančius išraiškų, jos labai labai skirtingos ir negali būti standartizuoto vaisto, algoritminio gydymo visiems vienodai, pagal statistiką. Mes kiekvienas esame individas ir norime tokiais likti net ligos akivaizdoje. Tokią galimybę suteikia homeopatija.