Rainelė (lot. iris) – akies priekinės dalies raumeninė diafragma, reguliuojanti į akį patenkantį šviesos srautą. Kiekvieno žmogaus rainelė ir yra unikali. Iridologai skirsto rainelę į didelį skaičių juostų, sektorių ir projekcinių zonų, kurie svarbūs diagnostikoje. Visi organai akies rainelėje turi savo projekcinę zoną, į kurią per galvos smegenų visceralinius centrus siunčia informaciją apie savo negalavimus.
Tyrimo metu įvertinama žmogaus sveikatos būklė:
Kai kurios ligos ar susirgimai akies rainelės tyrimo metu gali būti nepastebėti. Iridologas rainelėje mato ne diagnozę, o tai, kas vyksta organizme: inervacijos, kraujotakos sutrikimai, sąstovio reiškiniai, audinių uždegimo požymiai, toksiniai ir distrofiniai pakitimai ir t.t. Iridodiagnostikos metodo dėka galima pastebėti onkologines ligas, uždegimo procesus ankstyvose stadijose ir laiku nusiųsti pacientą pas atitinkamą gydytoją specialistą.
Iridologijos pradininku laikomas vengrų gydytojas Ignatz Peczely. Jis pastebėjo, kad jo pacientų akies rainelėse, atsižvelgiant į ligą, būna žymių. Susidomėjęs atradimu, gydytojas nubraižė rainelės ir kūno sąsajų žemėlapį. Tuo pačiu metu panašias įžvalgas padarė ir švedas Nils Liljequist, jis 1893 m. sudarė atlasą, kuriame pateikė virš 250 piešinių, aiškinančių ryšius tarp rainelės, kitų kūno dalių ir jų funkcijų. Vėliau paaiškėjo, kad abiejų vyrų žemėlapiai buvo panašūs.
XX a. viduryje amerikietis gydytojas Bernard Jensen taip pat sudarė rainelės žemėlapius, kurie paplito visame pasaulyje. Per savo gyvenimą jis išanalizavo daugiau nei 350 000 akių. Po jo mirties šį darbą tęsia jo marti dr. Ellen Tart-Jensen.
Gydyme derina klasikinės medicinos žinias, natūropatiją ir tradicinę kinų mediciną, taiko visceralinę ir manualinę terapijas. Diagnostikai naudoja hemoskenavimą ir iridodiagnostiką. Markerių pagalba atlieka onkologinius tyrimus. Gydo priklausomybę alkoholiui ir nikotinui.